Mažiausiai jau 4 tūkst. metų žmonija vartoja druską maistui konservuoti ir jo skoniui pagerinti. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 250 g druskos, kurios daliai pasišalinus su išskiriamais skysčiais, jos balansas turi būti atkurtas gaunant druskos iš išorės. Druska atlieka svarbų vaidmenį organizmo medžiagų apykaitos procesuose, palaiko skysčių balansą.

Druskos istorija - tai žmonijos istorijos sinonimas. Visų tautų kultūrose druska vienaip ar kitaip atsispindi tautosakoje bei kasdienio gyvenimo papročiuose, posakiuose, prietaruose (netyčia papylęs druską gali susilaukti nesėkmės, o kad nenužiūrėtų bloga akis, reiktų sviesti žiupsnelį druskos per kairį petį). Druskos svarbą žmonių gyvenime rodo ir tas faktas, jog senovės tautos ją naudojo kaip piniginį ekvivalentą. Garbingi svečiai taip pat sutinkami su duona ir druska. Senolių išmintis sako, jo nepažinsi žmogaus, kol pūdo (16 kg) druskos kartu su juo nesuvalgysi (apskaičiavus pagal kasdien sunaudojamos druskos kiekio normas, toks kiekis dviese turėtų būti įveiktas per 3-4 metus). Jau Biblijoje gerbtino žmogaus sinonimas įvardijamas "žemės druska". Žinomas senovės graikų paniekinamas posakis apie žmogų, kad jis "nevertas savo druskos". Japonijoje išskirtinę druskos svarbą ir pagarbą jai rodo dievybių panteone esantis druskos dievas, kuris garbinamas ir šiuolaikinių technologijų amžiuje.