Turbūt visi daugiau ar mažiau esame girdėję apie jodo trūkumo problemą bei su ja susijusius sveikatos sutrikimus. Jie pastebėti jau senovėje, tik nežinota jų priežasties. Kodėl mums reikalingas jodas? Jodas - tai mikroelementas, būtinas žmonių ir naminių gyvūnų skydliaukės normaliam funkcionavimui. Trūkstant jodo, sutrinka hormonų, palaikančių normalią organizmo medžiagų apykaitą, gamyba.

Lietuvos rinkoje tai nėra taip sudėtinga kaip, pvz., Japonijoje, kur vartotojui siūloma apie 300 rūšių valgomosios druskos, besiskiriančios sudėtimi, paskirtimi, net kristalų forma. Norint pasirinkti druską, pirmiausia reikia turėti šiokių tokių žinių apie jos rūšis, o paskui atidžiau pasižiūrėti užrašus ant etikečių. Jose turi būti nurodyta sudėtis bei priedai, kuriuos reglamentuoja standartai. Neprošal žinoti: kad smulki druska nesušoktų į gabalus,

Mažiausiai jau 4 tūkst. metų žmonija vartoja druską maistui konservuoti ir jo skoniui pagerinti. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 250 g druskos, kurios daliai pasišalinus su išskiriamais skysčiais, jos balansas turi būti atkurtas gaunant druskos iš išorės. Druska atlieka svarbų vaidmenį organizmo medžiagų apykaitos procesuose, palaiko skysčių balansą.

Kai druskos klodų sudėtis neatitinka įvairių rūšių druskai keliamų reikalavimų, į paviršių iškelta druska yra perdirbama - ji išvaloma nuo nepageidaujamų priemaišų, tirpalas išgarinamas vakuume (iš čia jos pavadinimas). Kaip žaliava šiai druskai gali būti panaudota bet kokia - iškasamoji,

Šalys, neturinčios priėjimo prie jūrų bei kitų druskingų vandens telkinių, ieškojo alternatyvių druskos šaltinių. Jais tapo netoli žemės paviršiaus išsidėstę druskų (vadinamojo mineralo halito) klodai, prieš milijonus metų susiformavę iš senovinių jūrų. Druskos kasimas pačiais primityviausiais įrankiais vyko jau priešistoriniais laikais. Naujos technologijos leido patobulinti šios druskos gavybos būdą, tačiau esmė liko ta pati - druska kasama šachtose ir pakėlus į paviršių sumalama.

Istoriškai seniausiai druska išgaunama iš jūros bei kitų druskingų antžeminių bei požeminių vandens telkinių natūraliu vandens tam tikruose atskirtuose plotuose garinimu energijos šaltiniais panaudojant dvi gamtos jėgas - saulę ir vėją. Toks druskos gavybos būdas gali būti naudojamas tik sauso ir karšto klimato kraštuose turint nemažus tinkamus pakrančių plotus. Nesant šių topografinių ir klimatinių sąlygų (Japonija, šiaurės šalys), taikoma greitesnė gavyba - koncentruojant sūrymą ir iškristalinant druską.