Iškasamoji (žemės) druska
-
šrifto dydis:
sumažinti šrifto dydį
padidinti šriftą
- Spausdinti
Šalys, neturinčios priėjimo prie jūrų bei kitų druskingų vandens telkinių, ieškojo alternatyvių druskos šaltinių. Jais tapo netoli žemės paviršiaus išsidėstę druskų (vadinamojo mineralo halito) klodai, prieš milijonus metų susiformavę iš senovinių jūrų. Druskos kasimas pačiais primityviausiais įrankiais vyko jau priešistoriniais laikais. Naujos technologijos leido patobulinti šios druskos gavybos būdą, tačiau esmė liko ta pati - druska kasama šachtose ir pakėlus į paviršių sumalama.
Šios druskos sudėtis priklauso nuo eksploatuojamos kasyklos vietovės. Paprastai joje netirpių priemaišų (susidariusių iš uolienų intarpų) yra daugiau nei jūros druskoje. Jos ir suteikia druskai pilkšvą, gelsvą, rausvą arba melsvą atspalvį. Druska gali būti įvairaus smulkumo - tai priklauso nuo sumalimo. Įvairiose kasyklose išgaunama druska priklausomai nuo jos švarumo ir sudėties gali būti skirta maistui, balneologinėms procedūroms (vonioms), techninėms reikmėms (daugiausia iškasamosios druskos suvartojama žiemą keliams barstyti). Šioje druskoje yra mikro- ir makroelementų. Artimiausios Lietuvai didelės kasyklos yra Baltarusijoje, Ukrainoje bei Lenkijoje. Požeminėse druskų kasyklose įrengtos druskų gydyklos. Artimiausia tokia gydykla yra Soligorske, Baltarusijoje. Specialistai šias gydyklas laiko veiksminga priemone nuo įvairių, ypač įsisenėjusių ligų (bronchitų, bronchinės astmos, alerginių ligų, dermatitų).
Kategorija:
Įdomybės